Populiariausi

Hipertenzija 2 dėl mobilizacijos

Balkūnas Jau pusantro mėnesio Lietuva gyvena karantino sąlygomis. Karantinas daro poveikį ne tik mums, potencialiems pacientams, bet ir medikams. Jų gyvenimas ir darbas taip pat pasikeitė.

Ajurveda gydant hipertenziją kuo hipotenzija skiriasi nuo hipertenzijos

Nevyksta daug planinių operacijų, konsultuoti tenka telefonu, nepriima šeimos gydytojai, odontologai, į ligoninę patekęs pacientas turi būti apsaugotas nuo koronaviruso infekcijos, o jei suserga ja, izoliuotas, kad neužkrėstų kitų. Kita vertus, koronavirusas kiekvieną minutę grasina ir patiems medikams, todėl daugelyje šalių tam tikromis valandomis žmonės jiems ploja, taip dėkodami už darbą. Kiek virusas hipertenzija 2 dėl mobilizacijos klinikos darbą, kaip stipriai padidėjo rizika?

Jančorienė: Mes, infektologai, jau įpratę, kad vis pasikartoja įvairių infekcinių ligų protrūkiai. Aišku, tokio didelio pandeminio lygio protrūkio senokai neturėjome.

Paskutinis toks, galima būtų sakyti, buvo gripo pandemija. Be abejo, per tuos 10 metų galbūt kažkiek ir buvome pakeitę savo darbo stilių, ir dabar prasidėjusi pandemija reikalavo mobilizacijos. Pirmiausiai žmogiškųjų išteklių mobilizacijos, darbo peržiūrėjimo, dar kartą pasikartojimo, kaip naudoti asmeninės apsaugos priemones.

Iš tikrųjų gyvename tikrai tam tikra prasme ekstremaliomis sąlygomis, tačiau nepanikuojame. VUL Santaros klinikos. Balkūno nuotr. Jančorienė: Klinika dabar susideda iš dviejų dalių. Turime Priėmimo skyrių, kur nuolatos labai dinamiškai tie pacientai keičiasi: atvyksta, juos apžiūri gydytojai, įvertina būklę, paskiria tyrimus, laukiame COVID patvirtinančio tyrimo rezultatų. Buvo tokių momentų, kai Priėmimo skyriuje būdavo ir daugiau kaip apsilankymų per dieną, dabar tas skaičius sumažėjo ir svyruoja maždaug apie Stacionaro skyriuje, kur gydomi žmonės, kuriems patvirtinta infekcija, šiuo metu jau turime ligonį.

Skyriuje gulinčių ligonių yra mažiau: vieni pasveiksta, išsirašo, atvyksta kiti, bet skaičius svyruoja nuo 30 iki Kurie ligoniai išvyksta į Reanimacijos skyrių, vėliau grįžta pas mus. Taip kad situacija keičiasi. Ar jie visi priklauso rizikos grupei? Griškevičius: Šiuo metu reanimacijoje yra gydomi 8 pacientai, dauguma jų priklauso rizikos grupei. Galite patvirtinti?

Ar vis dėlto amžius čia nėra kažkoks lemiamas faktorius? Griškevičius: Šia liga serga ir vyrai, ir moterys, tačiau liga yra rizikingesnė vyrams — tą rodo moksliniai straipsniai ir statistika. Taip pat pacientams, kurie turi lydinčių ligų, ypač širdies kraujagyslių.

Griškevičius: Tai yra labai sudėtingas klausimas. Kodėl širdies kraujagyslių ligos? Daugelis bent jau mūsų pacientų, kurie labiausiai nuo šios hipertenzija 2 dėl mobilizacijos nukentėjo ir pateko į reanimaciją, turėjo lydinčių ligų.

Tai daugiausia širdies kraujagyslių ligos, tokios įprastos, kaip arterinė hipertenzija, ir rizikos veiksniai, kaip didelis nutukimas. Sunkiausiais atvejais šis virusas pažeidžia daugelio organų kraujagysles ir sukelia krešėjimo sutrikimus, trombozes — tai pastebima ir ištirta, atlikus pacientų, mirusių nuo koronaviruso, organų tyrimus.

Griškevičius: Šis virusas sunkiausiais atvejais pažeidžia visas organų sistemas. Ar tai lemia viruso kiekis, patekęs į žmogaus organizmą, ar čia yra kažkas kita? Griškevičius: Šitas klausimas — labai sudėtingas, manau, vienareikšmio atsakymo nėra. Vieni tyrimai rodo tą, ką jūs sakote, bet kiti tiesiog konstatuoja, kad rizikos veiksniai yra amžius svarbiausia ir lydinčios ligos — tai didžiausias rizikos veiksnys sunkiai ligai.

su silkės hipertenzija susirgo hipertenzija

Kodėl taip yra, sunku pasakyti, kadangi hipertenzija 2 dėl mobilizacijos į audinius patenka per tam tikrus receptorius, kurie susiję su, pavyzdžiui, kraujospūdžio reguliavimu. Griškevičius: Sunku atsakyti į šitą klausimą. Akivaizdu, kad tie pacientai, kurie serga sunkiausiai, turi lydinčių ligų, daugelis jų — vyresnio amžiaus.

Profesorius Griškevičius: sunkiais COVID-19 atvejais liga paveikia daugumos organų kraujagysles

Reikia nepamiršti, kad, įvairiais skaičiavimais, sunkesne ligos forma serga nuo 10 iki 20 proc. Ar tai yra skiriama? Kiek yra mirusių pacientų, neturėjusių kitų ligų? Griškevičius: Daugeliu atvejų to neįmanoma atsakyti. Pacientai, kurie miršta, dažniausiai turi lydinčių ligų. Pavieniai pacientai, kurie turėjo tiktai šią ligą. Atsakyti, kuri pagrindinė mirties priežastis, yra sudėtinga. Tačiau dabar pacientai, kurie miršta ir pagyvenusio amžiaus, ir su gretutinėmis ligomis, bet turėjo patvirtintą virusą, laikoma, kad COVID yra ta priežastis, dėl kurios jie mirė.

Po gimdymo ir jos, ir kūdikio testai buvo neigiami. Jančorienė: Čia turbūt, kaip ir profesorius minėjo, ne į visus klausimus galima atsakyti vienareikšmiškai. Pati ligos diagnostika sukurta labai neseniai. Tai nauja infekcija, pagal kurią kurti tie molekulinių tyrimų analizavimo metodai, serologinių patikimų tyrimų Lietuvoje dar neturime, todėl kartais vertinti tų tyrimų rezultatų nėra lengva. Gali būti įvairios situacijos: žmogus gali sirgti be simptomų, gali būti sirgimo pabaiga, gali būti tyrimo paklaida.

Sunku būtų taip vienareikšmiškai atsakyti šitoje situacijoje. Svarbiausia, kad gimdyvė yra sveika, jos vaikelis taip pat, ir šeimos nariai patikrinti. Manau, tuo turime pasidžiaugti.

Jančorienė: Mano žiniomis, jau sėkmingai yra namuose. Ar tokių atvejų pasitaikė Santaros klinikose? Tai pakartotinis užsikrėtimas, o gal tai susiję, kaip sakote, su ne visai patikimais testais?

Jančorienė: Jau daug kartų diskutavome apie testus, kurie naudojami. Jeigu naudojami vadinamieji greitieji testai, iš tikrųjų jie nepatikimi, nors jie į Lietuvos rinką pateko, ir kai kurios klinikos bando juos naudoti.

Nesiūlyčiau jų naudoti kalbant apie ūminės ligos diagnostiką. Ką mes matome su savo pacientais, ypač vyresnio amžiaus, tai pakankamai ilgą laiką virusas gali būti aptinkamas nosiaryklėje, nors žmogus jau neturi COVID būdingų ligos požymių. Tikrai pasitaiko, kad viename tyrime dar virusą aptinkame, kitame neaptinkame, bet tas sveikimo periodas yra gana ilgas, ir virusas gali būti aptinkamas nosiaryklėje.

Ar galėtų būti pakartotinis užsikrėtimas tik persirgus?

Venų operacijos Norėtume sužinoti, kaip koduoti šias operacijas: radiodažnumines venų šalinimo operacijas ir venų stentavimą?

Kol kas abejočiau, galbūt dar daugiau pasipildys moksliniais įrodymais, tačiau greičiausiai tai yra tiesiog tos pačios infekcijos tęsinys. Neseniai mokslininkai publikavo tyrimą, atliktą Niujorke su atvykusiomis gimdyvėmis.

Nuo ko tai priklauso, nes sako, kad po to jie labai silpni, sunkiai kvėpuoja sugrąžinti iš reanimacijos, ir taip toliau? Ar jie gali visiškai pasveikti, kad nebeliktų jokių požymių?

kokie tyrimai skiriami sergant hipertenzija slėgis nuo 130 iki 70 hipertenzijos

Jančorienė: Iš tikrųjų apie tai dabar diskutuojama. Labai svarbu yra, koks pažeidimas plaučių buvo iki susergant, kadangi COVID — dažniausiai plaučių pažeidimą sukelianti infekcija. Jeigu žmogus jau serga lėtine obstrukcine plaučių liga, bronchine astma yra didelė tikimybė, kad ta liga bus sunkesnė.

Persirgus vidutinio sunkumo, sunkia arba labai sunkia pneumonija, kai jau reikia intervencinių priemonių, tokių kaip dirbtinė plaučių ventiliacija, gali dalis plaučių fibrozuoti, tarsi peraugti jungiamuoju audiniu. Pasekmės po sunkios tokio pobūdžio pneumonijos tikrai gali būti ilgalaikės, todėl kaip tik dabar mes, ekspertų grupė, svarstome klausimą dėl pacientų stebėjimo po persirgtos pneumonijos.

Būtų infektologo ir netgi plaučių ligų gydytojo pareiga pasekti tuos pacientus, įvertinti, kokie tie ilgalaikiai liekamieji reiškiniai gali būti stebimi. Kokie vaistai yra tiriami? Griškevičius: Jūs teisi, PSO inicijavo tyrimą, ir jo metu tiriami keli vaistai. Tai gerai visiems žinomas vaistas hidroksichlorokvinas, naujas priešvirusinis vaistas remdesiviras ir vaistas nuo ŽIV lopinaviras yra lyginami su palaikomuoju gydymu. Šio tyrimo metu tiriami tiek visiškai nauji, tiek gerai žinomi vaistai.