„Grushanka“: taikymas tradicinėje medicinoje

Žiemkenčiai ir hipertenzija

Iš akmens ar bronzos amžiaus neišliko jokių rašytinių šaltinių. Metų metus sėdint archyvuose jie — pagrindiniai istorinių žinių aruodaiperiodiškai vis pasitaikydavo ir nuotrupų apie tai, ką valgė ar gėrė mūsų protėviai. Taip šios istorijos nuotrupos pamažu kaupėsi R.

Menstruacijų pažeidimai; Lėtinės odos ligos. Žiemos mėgėjų kompozicija taip pat yra turtinga, ji apima arbutiną, gumą, dervą, galo rūgštį, flavanoidą, eterinius aliejus. Pereinant prie šerno gimdos, žinoma, kad ji nuo neatmenamų laikų buvo pradėta vartoti kaip gėrimas pastoti. Tai senovinė priemonė, kurią šimtmečius gydytojai naudojo įvairiausiems negalavimams gydyti.

Protėvių maistas — mėsa Pašnekovo pirmiausia paklausėme, kuo gi iš esmės mito pirmieji Žiemkenčiai ir hipertenzija gyventojai? Norint atsakyti į šį klausimą reikia nusikelti į praeitį — prieš kokius 10—12 tūkst.

Tuo metu mūsų šalies teritoriją jau buvo palikę — pasitraukę į Šiaurę — ledynai. Šioje tundrą, vėliau miškatundrę primenančioje teritorijoje ir klajojo pirmieji gyventojai. Aišku, norėdami išgyventi, žmonės turėjo misti viskuo, ką tik buvo įmanoma sumedžioti ar rasti — nuo šiaurinių elnių iki paukščių kiaušinių. REKLAMA Pastarieji, tiesa, buvo labai jau laikinas grobis, tad padėti išgyventi mūsų protėviams dar gana atšiauriomis sąlygomis, be žvėrių kailių ir šildančių ugniakurų, galėjo tik pagrindinis energijos šaltinis — įvairiausia mėsa.

Bėdos dėl šernų - pasėlius išknisa, medžiotojų prisišaukti nepavyksta | educoabc.lt

Visas kitas maistas — nuo jau minėtų kiaušinių, įvairiausių žolių iki nudobtų žvėrių skrandžio turinio jį iki šiol valgo Šiaurės tautelės — tesudarė menką dalį mūsų protėvių raciono. Vėlesniais žiemkenčiai ir hipertenzija, Lietuvos teritorijoje plintant miškams, produktai, kuriuos leidžiama vartoti esant hipertenzijai 2 maistą galėjo sudaryti riešutai, nendrių šaknys, džiovintos uogos, grybai, laukiniai vaisiai, švendrai, lūgnės.

Žuvys buvo labai svarbi žmonių mitybos dalis nuo pat viduriniojo akmens amžiaus. Jų to meto upėse ir ežeruose buvo žiemkenčiai ir hipertenzija gausu, o žmonių — dar labai mažai. Tirtos akmens amžiaus gyvenvietės prie Kretuoto ežero akivaizdžiai byloja: mūsų protėviai labai dažnai maitinosi žuvimis.

O joms gaudyti jau akmens amžiuje mokėjo iš kaulų išsidrožti kabliukų ar iš siūlų, šakų ar šaknų nusipinti venterių ir kitokių tinklų. REKLAMA Ilga grūdinių kultūrų kelionė Žemdirbystės ir gyvulininkystės užuomazgos mūsų šalies teritorijoje aptinkamos ganėtinai anksti — prieš 7—7,5 tūkst. Pirmuosius mūsų protėviai ėmė sėti miežius, kanapes, avižas, kiek vėliau — vasarinius kviečius žiemkenčiai Lietuvą pasiekė tik IX—X a.

Augino avis, ožkas, galvijus, arklius. Ūkininkavimo plitimas tiesiogiai susijęs su žemės derlingumu. Rytų Lietuvoje, kur žemės ypač nederlingos, šis procesas ir prasidėjo, ir plėtojosi vėliau.

vyresnio amžiaus žmonių hipertenzijos simptomai

Čia stipresnė buvo gyvulininkystė. Prieš 3—4 tūkst. Tuo pat metu prie piliakalnių gyvenę žmonės maitinosi kiek kitaip. Pavyzdžiui, Narkūnuose naminių gyvulių kaulai sudarė beveik pusę visų rastų kaulų.

Susiję straipsniai

Toks naminių ir laukinių gyvūnų kaulų santykis Rytų Lietuvoje prieš maždaug 2—2,5 tūkst. Šiek tiek buvo valgoma avienos, gal arklienos. Derlingesnių žemių gyventojai, be abejo, valgė daugiau patiekalų iš grūdinių kultūrų ir naminių gyvulių mėsos, o pajūrio žmonių prūsų, kuršių protėvių mitybą papildė, kaip jau minėta, jūroje sugautos žuvys ir ruoniai.

Tad geležies amžiaus žiemkenčiai ir hipertenzija skirtingose Lietuvos dalyse gyvenusių žmonių mityba gerokai skyrėsi. Santykinai skurdžiausia buvo Rytų Lietuvoje gyvenusių mūsų protėvių mityba — tipiškas miškingo, nederlingų žemių ir toli nuo jūros esančio regiono gyventojų maistas. Didžiąją dalį raciono sudarė mėsa. Grūdų buvo valgoma mažiau.

notta sergant hipertenzija

Padėtis ūkininkavimo naudai Rytų Lietuvoje ėmė keistis, kai pirmaisiais amžiais po Kristaus lietuviai perėmė iš kaimynų ariamąją pūdyminę žemdirbystę. Taip dirbamosios žemės plotai gerokai padidėjo, išplito pievos, buvo galima auginti daugiau gyvulių. Nuo tada jau nebe miškai, o laukai ėmė labiau maitinti mūsų protėvius.

Žemdirbystės plitimą rodo ir pjautuvų metamorfozės. Apie IX—X a. Matyt, vis didėjant grūdinių kultūrų svarbai mūsų protėviai pamatė, kad moteriškos rankos pamažu didėjančių plotų jau nebepajėgia nupjauti. Taip javus ėmė kirsti vyrai ir kirto pjautuvais, beje, ne tik iki XX a. Su dalgiais seniau būdavo pjaunama tik žolė, mat javus kertant pjautuvais prarandama mažiau grūdų.

Tad lietuvių mitybos įpročiai — gausus mėsos ir ežerų žuvų valgymas, ruginė duona, pomėgis prisidurti gamtos gėrybių — suformavo lietuviškosios gastronominės tradicijos pamatus.

Ekspertai perspėja vairuotojus: prieš žiemą verta susirūpinti, kokiu oru kvėpuojate

Milžinišką įtaką XVI a. Iki tol visos daržovės Lietuvos dvarų ir pilių virtuvėse buvo troškinamos, o maistas gardinamas džiovintais prieskoniais. Maistas, kaip labai konservatyvi kultūros dalis, ilgą laiką liko svarbia lietuviškojo bajorų tapatumo dalimi. Net Žiemkenčiai ir hipertenzija a. Daržovių keliai — tolimi Taigi LDK kulinarinė beje, ir visa kita kultūra buvo labai tolerantiška ir atvira naujovėms. Naujoves perimdavome netikėčiausiais keliais.

Štai agurkus į Lietuvą atvežė totoriai. Pirmieji ryšiai su jais siekia dar Gedimino ir Algirdo laikus. Tačiau šias daržoves vadiname graikišku žodžiu. Vytauto laikais aplink Trakus gyvenantys totoriai ir karaimai agurkus augino jau labai gausiai. Beje, Kėdainiai yra laikomi agurkų sostine ar ne todėl, kad ten senovėje būta totorių kaimų? Kopūstai mūsų žemėse pasirodė su vokiečiais. Prūsai iš pradžių labai stebėjosi, kad atėjūnai valgo žolę Tačiau šiaip žalias daržoves, taip pat ir kopūstus, pradėjome valgyti tik Bonos Žiemkenčiai ir hipertenzija laikais.

Ir vadiname šias daržoves lotyniškos itališkoso ne vokiškos kilmės žodžiu. Paprikas, baklažanus ar kukurūzus pažinome ir ėmėme valgyti tik sovietmečiu. Gana vingiuotas bulvių kelias į mūsų laukus ir ant mūsų stalo.

Apvalialapio žiemkenčio išvaizda ir jo savybės

Kaip daržovės bulvės auginamos nuo XVII a. Jos Europoje plito per dvarus ir vokiškąją kultūrą. Jau XIX a. Tortas su jūrų gėrybėmis. Visi vyresnės kartos žmonės dar pamena to meto maisto parduotuves: mėsos skyriai — dažniausiai tušti tik kaulai ar kanopos.

2020 autumn#23 Terasos statyba ir netik.

Laimei, buvo nors šioks toks pieno produktų pasirinkimas. Importas iš viso pasaulio iš esmės apsiribojo tik retais bananais ir apelsinais dažniau — mandarinais iš Kaukazo per didžiąsias sovietines šventes.

A. Kulitaitė pataria: Kaip geriausia sutaupyti?

Kas tas bananas ar ananasas, dauguma Lietuvos gyventojų matė tik per televizorių. Apie mangus, šparagus ar avokadus apskritai visi neturėjo jokio supratimo. Nežinojome daugybės daržovių, o prieskonių asortimentas ribojosi pipirais ir laurų lapais. Būtina paminėti ir to meto visuomeninį maitinimą.

hipertenzijos gydymas esant žemam širdies ritmui

To, matyt, nebuvo jokiose istorinėse civilizacijose: sriuba, dvelkianti vėju, kotletai, trupantys nuo menkiausio prisilietimo sudėtis — trys ketvirtadaliai duonos ir vienas ketvirtadalis neaiškios mėsosanemiškos dešrelės be jokio mėsos kvapo pikti liežuviai kalbėjo, kad jos gaminamos iš Laužikas tikisi, kad jei ne jis, tai kitas tyrinėtojas kada nors apžvelgs ir sovietų laikotarpio mūsų mitybą. Juk įdomu: akmens amžiuje mūsų protėviai išgyveno iš esmės vien dėl mėsos, o kuo maitindamiesi išliko sovietiniai žmonės?

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų rasite žurnale "Savaitė".