Kraujo spaudimą galima reguliuoti ne tik vaistais

Niekas nepadeda sergant hipertenzija

Kardiologija Kraujo spaudimą galima reguliuoti ne tik vaistais Arterinis kraujo spaudimas per parą svyruoja — naktį nukrenta, dieną pakyla. Bet kartais jis pakyla ar nukrenta per daug.

Dažniau kalbama apie padidėjusio kraujo spaudimo grėsmes ir gydymo būdus. Tačiau ir sumažėjęs arterinis kraujo spaudimas, kitaip — hipotenzija, gali būti pavojingas. Neretai žemas kraujo spaudimas tampa kokios nors ligos pranašu. Spaudimas nukrenta pavalgius Viduriavimas ir hipertenzija širdys nenutrūkstamai visam kūnui pumpuoja kraują, kuris teka arterijomis, venomis ir kapiliarais.

Arterinis kraujospūdis yra kraujo jėga, kuri veikia kraujagyslių sieneles. Kraujospūdis skirstomas į sistolinį — spaudimą, atsiradusį, kai širdis susitraukia ir išvaro kraują iš širdies į arterijas, ir diastolinį — kai širdis atsipalaidavusi.

Kraujo tėkmės jėga kiekvieno širdies susitraukimo pradžioje didėja, o vėliau mažėja. Todėl kraujo spaudimas išreiškiamas dviem skaičiais. Pirmasis, didesnysis skaičius, atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą ir yra vadinamas  sistoliniu, o antrasis, mažesnysis skaičius, atspindi spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis ir yra vadinamas diastoliniu. Kraujospūdis matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais mmHg.

Per parą kraujo spaudimas paprastai svyruoja ir tai — normalu. Gydytoja kardiologė T. Ivanauskienė pasakojo, kad širdies darbą ir kraujo spaudimo lygius lemia daugybė natūralių veiksnių. Pavyzdžiui, arterinis kraujo spaudimas didėja dėl streso, fizinio krūvio.

Taip pat jis dažniau būna didesnis vyresnio amžiaus žmonėms. Tuo tarpu nlabai nukristi kraujospūdis gali per karščius, ką tik pavalgius, nes tuomet didesnis kraujo kiekis suteka į virškinamąjį traktą.

Vyresniems žmonėms arterinis kraujo spaudimas gali staigiai nukristi ir valgant.

aukščiausias hipertenzijos laipsnis simpatinė-antinksčių sistema ir hipertenzija

Veikia ir kūno padėties keitimas Jeigu atmetus visas natūralias arterinį kraujo spaudimą mažinančias priežastis jis vis tiek žemas, reikia ieškoti ligos ar kitos patologinės būklės, sukėlusios hipotenziją. Kraujo spaudimą gali mažinti įvairūs medikamentai tarp jų — ir kai kurie antidepresantaiskysčių netekimas, kai gausiai prakaituojama, vemiama ar viduriuojama, taip pat įvairios sunkios ligos, sukeliančios hipotenziją ir šoką, pvz.

Kraujo spaudimą galima reguliuoti ne tik vaistais

Žemą kraujo spaudimą gali lemti ir neurologiniai sutrikimai, tokie kaip Parkinsono liga, hormonų sutrikimai, mažakraujystė arba ilgas priverstinis gulimas režimas. Kartais kraujo spaudimas sumažėja ir staiga keičiant kūno padėtį, pavyzdžiui, iš gulimos į sėdimą ar atvirkščiai. Tokia būklė vadinama ortostatine hipotenzija.

Reikia vengti valgyti sūriai ir daug Pasak T. Ivanauskienės, natūraliai žemas arterinis kraujo spaudimas dažniausiai nesukelia jokių nepageidaujamų simptomų ir paprastai nėra gydomas. Tačiau jei AKS sumažėja pernelyg daug, gali sutrikti kraujotaka galvos smegenyse ir kituose gyvybiškai svarbiuose organuose.

paveikia hipertenzija hipertenzijos gydymas psichoterapeutu

Tuomet apima bendras silpnumas, galvos svaigimas, netgi sąmonės praradimas. Hipotenzija, sukelta sunkių klinikinių būklių, yra pavojinga gyvybei, tokios būklės yra gydomos gydymo įstaigose. Kitais atvejais hipotenzijos galima išvengti natūraliomis priemonės. Gydytoja T.

hipertenzija 2 laipsnių negalia yarina su hipertenzija

Ivanauskienė tiems, kuriuos dažnai kamuoja per žemas kraujospūdis, patarė vengti ilgo stovėjimo ypač ankštoje patalpoje, kūno padėtį iš horizontalios į vertikalią ir atvirkščiai keisti neskubant, gerti pakankamai skysčių, mūvėti kompresines kojines.

Taip pat svarbu prieš einant miegoti vengti kofeino ir riboti suvartojamo alkoholio kiekį — tai apsaugo nuo galimos dehidratacijos. Reikėtų atsisakyti sūresnio maisto ir, siekiant išvengti hipotenzijos po valgio, vienu metu valgyti mažesniais kiekiais.

Ar aukštą kraujospūdį reikia gydyti tik vaistais?

Svarbu ir didinti fizinį aktyvumą, pavyzdžiui, rytais pasimankštinti, daugiau vaikščioti pėsčiomis. Aukšto kraujospūdžio nejaučia Jeigu sistolinis arterinis kraujo spaudimas yra didesnis ar lygus mmHg, o diastolinis — didesnis ar lygus 90mmHg, diagnozuojamas aukštas kraujo spaudimas, kitaip — hipertenzija. Ši liga gana dažna.

Gintarė Kaminskienė Sergu hipertenzija.

Ja serga apie proc. Форекс что такое советник aukštam arteriniam kraujo spaudimui gali svaigti galva, sutrikti regėjimas, atsirasti mirgėjimas akyse, pradėti pykinti, skaudėti galvą, ypač sprando srityje.

Tačiau daugeliu atvejų liga yra be simptomų. Ivanauskienė sakė, kad mažesnį nei mmHg kraujo spaudimą reikėtų stengtis išlaikyti niekas nepadeda sergant hipertenzija, turintiems širdies-kraujagyslių ligų riziką, sergantiems cukralige, koronarine širdies liga ar lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu, taip pat persirgusiems galvos smegenų insultu.

Vyresniems nei 80 metų amžiaus žmonėms, sergantiems hipertenzija, sistolinį arterinį kraujospūdį rekomenduojama sumažinti tarp mmHg. Tuo tarpu visiems rekomenduojama, kad diastolinis arterinis niekas nepadeda sergant hipertenzija spaudimas būtų žemesnis kaip 90mmHg, o sergantiems cukralige — ne aukštesnis nei 85 mmHg.

Rizika susirgti infarktu Į padidėjusį kraujo spaudimą nereikėtų numoti ranka.

Padidėjusio kraujo spaudimo pavojai: komplikacijos gali baigtis mirtimi ar neįgalumu

Anot T. Ivanauskienės, tai — vienas iš širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Retas hipertenzija sergantis pacientas neturi kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktorių, tokių kaip antsvoris, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, rūkymas, gliukozės tolerancijos sutrikimas, vyresnis amžius ir kiti.

Dėl padidinto arterinio kraujo spaudimo pašnekovė rekomendavo visų pirma kreiptis į gydytoją, kuris ir nuspręs, kokio gydymo reikia pacientui.